Račickas, Vytautas. "Nebaigtas dienoraštis"
Ar tikrai pabėgti nuo visko yra tik vienas būdas?
Skaityti knygas... Turbūt daug kas pagalvos, kad tai gana nuobodus ir beprasmis užsiėmimas. Tačiau kartais knygose yra tiek daug įdomių ir gyvenimiškų situacijų. Vieną tokią ir aš visai neseniai perskaičiau. Tai gana garsaus lietuvių rašytojo Vytauto Račicko apysaka „Nebaigtas dienoraštis“. Jame gvildenamos problemos, su kuriomis tenka susidurti jaunimui, viena iš jų - tai savižudybė...
Jau vien viršelis kažkuo traukia. Tarsi pats „kalba“ apie knygos turinį: pilkšvas merginos veidas, o dėmesį labiausiai prikausto jos didelės tamsios akys... Bespalviame veide jos atrodo itin liūdnos ir vienišos. O ar ne tokiais kartais jaučiasi paaugliai? Taigi, toks viršelis jau iš karto sudaro įspūdį, kad knygos herojė susiduria su sunkumais.
Taip ir yra. Knygos veikėja penkiolikmetė Deivė Tauraitė gyvena tik su mama. Apie tėvą ji nieko nežino. Bet ,pasirodo, blogiausia ne tai. Staiga mama susiranda naują draugą. O juk dažnai taip atsitinka ir kasdieniniame gyvenime. Dažniausiai tuo vaikai nesidžiaugia. Susidariau įspūdį, kad autorius mėgsta tokias situacijas, nes anksčiau skaitytoje knygoje „Jos vardas Nippė“ situacija ta pati.
Taip pat galėčiau drąsiai teigti, kad autorius knygos siužeto nė trupučio nenutolina nuo realybės. Jausmai, problemos, išgyvenimai – viskas perteikta labai tikroviškai. Dėl to, manau, šias knygas įdomu skaityti. Jose galime kiekvienas atrasti save, pamatyti, kur darome klaidas, o kartu ir pasisemti išminties.
„Nebaigtas dienoraštis“ dar įdomus ir tuo, kad jau iš pavadinimo suprantama, kad tai dienoraštis. Tokiu stiliumi parašyti kūriniai visada bus, manau, įdomesni. Juk viskas išdėstyta gana smulkiai, atvirai. Pirmuose puslapiuose trumpai papasakojama kaip ir iš kur atsirado šis merginos dienoraštis, pabaigoje paaiškinama, kodėl dienoraštis ne pas jo savininkę... Visur kitur - merginos pasakojimai, nurodant datas. Atpasakojami dienos įvykiai bei įvairūs nuotykiai.
O nuotykių čia išties gana gausu. Jaunos merginos gyvenimas „margas“. Nuo gana gąsdinančių nuotykių iki smagių linksmybių. Autorius nepašykštėjo ir paaugliško gyvenimo paletės spalvų. Aprašomi ir užsiėmimai po pamokų, tokie kaip plaukimas baseine, mokyklos šokiai ir t.t. Knygos pabaigoje nurodyta, kad knyga yra „vyresniesiems paaugliams“. Ir tai padaryta ne šiaip sau. Nes yra kalbama ir apie lytinius santykius, aprašomas svingerių klubas, įvairūs pasilinksminimai. Galime rasti ir išsireiškimus: „kaip šimtas orgazmų“, „grupinis“, „lesbietė“, „narkotikai“ ir pan. Taip pat aprašomas net pirmas kartas. Vėliau skaitant sužinoma, kas būna, kai pasiduodama silpnajai akimirkai...
Taigi, šį kūrinį vertinu teigiamai. Jis įdomus, su gyvenimiškomis problemomis. Tokį kūrinį rekomenduoju paskaityti kam patinka „kietos“ knygos. Aišku, jauniesiems skaitytojams tokios knygos gal nerekomenduojama skaityti, tačiau vyresnieji gali ją drąsiai skaityti. Tuo labiau, kad artėja vasara. Daug laisvo laiko, tai kodėl kartu su savim nepasiimti šios knygos? Ją pradėjus skaityti, pažadu, nesinorės jos padėti
Skelbimas „Račickas, Vytautas. "Nebaigtas dienoraštis"“ paskutinį kartą atnaujintas 2016-06-22. Siūlome peržiūrėti naujausią „Grožinė literatūra“ turinį.
